strykis

×strỹkis sm. (2) 1. Vl žr. strykas 3: Strykiu (kantuotu meduku) grūdus lygiai sulig puspūrio kraštais nubraukdavo rš(Grz). Duok jam sieką grūdų po strykiù, t. y. nustrykyk J. Davė sėtuvę po strykiù KlvrŽ. 2. Dr, Pln plytinė: Kad žmogus pasidirbtumi strỹkį, plytos nė pusė nekaštuotų Grg. Plytnyčią, arba strykį, geriausiai įtaisė TS1899,10. 3. malkinė, pašiūrė: Ar sutilps šįmet visi virbai į strỹkį? Šv.